Turinys:
Mėlynių sezonas jau visai ne už kalnų, todėl pats metas pakalbėti apie mėlynų naudą žmogaus organizmui. Šviežios mėlynės arba mėlynių sultys mažina akių nuovargį, gerina regėjimą ir tinklainės atsinaujinimą. Taip pat sustiprina matymą prietemoje ir padeda dirbantiems dirbtinėje šviesoje ar ilgai dirbantiems kompiuteriu. Tačiau mėlynės gali suteikti kur kas daugiau naudos mūsų organizmui.
Remiantis viena versija, mėlynes pradėjo valgyti Šiaurės Amerikos tautos. Indėnai tikėjo, kad Didžioji Dvasia Wakatanka siųsdavo uogas į žemę, kad išgelbėtų žmones nuo bado žiemą. Džiovintos mėlynės buvo smulkinamos, sumaišomos su medumi, vandeniu ir grūdais.
Ląsteliena mėlynėse
Mėlynėse yra daug ląstelienos, tačiau mažai cukraus ir kalorijų. Taip jose gausu vandens ir angliavandenių – gliukozės, fruktozės, pektinų, organinių rūgščių, vitaminų, taninų ir antocianų. Antocianai slopina pigmento rodopsino sintezę, saugo akies lęšiuką ir stabdo kataraktos vystymąsi. Ši medžiaga taip pat teigiamai veikia tinklainės kraujagysles, todėl pagerina tinklainės ir regos nervo mitybą bei padeda išvengti kraujosruvų. Antocianai taip pat apsaugo nuo laisvųjų radikalų veikimo.
Mėlynių kalorijos ir maistinė vertė
- Kalorijų kiekis: 56 kcal
- Baltymai: 0,6 g
- Riebalai: 0,3 g
- Angliavandeniai: 14,1 g
- Cukrus: 8,4 g
- Glikeminis indeksas: 44
Mėlynėse esantis karotinas ir vitaminas C palaiko kraujagyslių elastingumą, o B grupės vitaminai dalyvauja nervinių ląstelių metabolizme. Šiose uogose yra itin daug vitamino A, kuris neutralizuoja laisvuosius radikalus ir apsaugo organizmo ląsteles nuo pažeidimo.
Mėlynėse yra kalio, fosforo, kalcio, geležies ir mangano, kurie aktyvina angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitą ir hormonų sintezę. Šios medžiagos yra taip pat reikalingos augimui, kraujo gamyba ir kvėpavimui. Mėlynėse taip pat yra niomirtilino. Tai biologiškai veikli medžiaga, kuri padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje ir gali būti naudojama kaip papildoma priemonė gydyti cukrinį diabetą.
Gydymui ir susirgimų profilaktikai dažniausiai vartojamos šviežios mėlynės, tačiau tinka ir šaldytos, džiovintos ar kitaip apdorotos uogos. Šios uogos teigiamai veikia žarnyno mikroflorą ir yra stiprus natūralus antioksidatorius. Teigiama, kad dėl stiprių antioksidacinių savybių, mėlynas padeda atitolinti senatvę, lavina atmintį ir gerina judesių koordinaciją.
Mėlynių sezonas Lietuvoje
Lietuvoje mėlynių sezonas yra labai trumpas, o keliauti į mišką uogauti taip pat mėgsta ne visi. Tačiau tam reikėtų pasiryžti arba apsilankyti ūkininkų turgelyje ir pasiruošti šių uogų atsargas žiemai: šaldykite, virkite uogienes, džiovinkite uogas arba mėlynių lapus.
- Kad šaldomos uogos išsaugotų savo kvapą ir skonį, jas pirmiausia reikia paskleisti plonu sluoksniu šaldiklyje ir šiek tiek apibarstyti cukrumi. Kitą dieną uogas susemkite ir sudėję į sandarius indelius toliau laikykite šaldiklyje.
- Mėlynių uogienes virkite tokias, kokias jūs mėgstate – tirštas arba skystas, tačiau nepamirškite, kad trintų uogų uogienė yra kur kas sveikesnė.
- Džiovintas mėlynes galima vartoti du metus, o iš šių džiovintų uogų galima gaminti labai skanias arbatas.
Mėlynių lapų nauda
Reikia nepamiršti ir mėlynių lapų, kurie taip pat turi daug naudingų savybių. Mėlynių kapų nuoviras slopina uždegimą, gerina virškinimą, stabdo viduriavimą, mažina cukraus kiekį kraujyje, turi antiseptinių savybių. Mėlynių lapus reikia skinti gegužės-liepos mėnesiais, prieš pat augalų žydėjimą arba žydėjimo pradžioje.
3 komentarai apie “Mėlynių nauda”