Turinys:
Bitininkystė žmonijai atneša labai daug naudingų produktų: medų, vašką, žiedadulkių. Vienas naudingiausių yra bičių pikis – sakinga, stipraus, kartoko kvapo ir aštraus skonio biologiškai aktyvi medžiaga. Kuo pikis senesnis, tuo jo spalva tamsesnė. Veiksmingas gydomąsias savybes šis preparatas išsaugo net iki 10 metų.
Bičių pikis liaudies medicinoje
Liaudies medicinoje daugiausia jis vartojamas kaip išorinį vaistas. Juo gydomi furunkulai, karbunkulai, pūliniai. Tepimui ant odos bičių pikį reikia pašildyti iki suminkštėjimo ir iškloti plonu sluoksniu ant pažeistos vietos bei aprišti. Toks šildantis tvarstis mažina uždegimą, tinimą, skatina pūlių sekreciją, žaizdų gijimą. Jei votis nedidelė, užtenka vienos procedūros, jei uždegimas išplitęs ar netgi palietęs gilesnius audinius, tvarstis su pikiu dedamas du ar tris kartus kas antrą dieną. Natūraliu bičių pikiu taip pat gydomos karpos, nuospaudos, pikio sviestu – tuberkuliozė, o tirpalu – nesveikos dantenos ir pan.
Bičių pikio tepalas
Ir šiandien neretai gaminamas toks tepalas. Reikia 0,5 l aliejaus arba 400–500 g riebalų ir 100 g bičių pikio. Riebalai kaitinami tiek, kad nedegintų odos, tuomet į juos dedamas pikis ir maišoma, kol masė tampa vientisa. Toks tepalas laikomas tamsioje, vėsioje vietoje.
Bičių pikis naudotas ne tik liaudies medicinoje
Egipte juo ir medumi balzamavo mirusiuosius, jį naudojo smuikų ir ypač brangių baldų lakui gaminti, gyvulius auginantys žmonės žinojo, kad karvės pienas ir sviestas su pikio priedu ilgiau negenda.
Bitės pikį renka nuo topolių, beržų, liepų ir kitų medžių lipnių pumpurų, ūglių ir naudoja jį avilio plyšiams klijuoti, medui akiuoti, gendantiems svetimkūniams, kurių negali pašalinti iš avilio, balzamuoti – juk bičių pikis nepraleidžia oro ir drėgmės. Dėl tų pačių konservavimo savybių jis neleidžia sugesti ir bičių produktams, pvz., bičių pieneliui, duonelei, ar dygti į avilį suneštoms žiedadulkėms. Be to, bitės pikiu taip pat dezinfekuoja korių akutes apsisaugodamos jas nuo ligų, aromatizuoja avilį.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Viena bičių šeima per dieną į avilį atneša vos 1 g pikio, o per metus apie 150–200 g. Specializuojantis būtent šio produkto gavyboje, būtų galima surinkti ir daugiau, tačiau Lietuvos bitininkystė ir bitininkai jo surenka palyginti nedaug, nors paklausa gana didelė, o rinka realizacijai ypač gera tiek mūsų šalyje, tiek ir užsienyje. Labai apmaudu, kad Lietuvos vaistų pramonėje bei medicinos praktikoje bičių pikis naudojamas labai mažai.
Bičių pikio savybės
Kalbant apie fizikines pikio savybes, reikėtų akcentuoti, kad ši kieta medžiaga, pašildyta iki 30–40 laipsnių, tampa lipni ir plastiška, o esant daugiau nei 80 laipsnių pradeda lydytis. Šis bičių gaminys gerai tirpsta spirite bei eteryje, augalinės ir riebalinės kilmės riebaluose – iš dalies, o vandenyje – labai mažai. Pikio veikimo spektras gana platus. Tai antimikrobinis, antivirusinis, antigrybelinis, priešuždegiminis, anestezuojantis, antioksidacinis ir biostimuliuojantis preparatas.
Tyrimais įrodyta, kad kompleksiškai taikant šią medžiagą su kitomis gydymo priemonėmis, pasiekiama gerų rezultatų, įvairių ligų gydymo kursas sutrumpėja, greičiau pasveikstama. Be to, geriant pikio preparatus, nesunaikinama naudinga skrandžio bei žarnyno mikroflora. Jis, kaip ir kiti bičių produktai, vartojamas ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai, sveikatai stiprinti.
[the_ad id=”9498″]Medicinoje šis gaminys naudojamas:
- Tuberkuliozei gydyti;
- Otolaringologijoje;
- Gastroenterologijoje;
- Oftalmologijoje;
- Stomatologijoje;
- Chirurgijoje;
- Urologijoje;
- Ginekologijoje;
- Praktologijoje.
Pikiu sėkmingai gydomi nušalimai, nudegimai, virusinės infekcijos, širdies bei kraujagyslių ligos, prostata, trofinės žaizdos.