Sužinosite:
- Ūgliai — briaunoti, jauni — gelsvi arba gelsvai purpuriniai, vėliau — rausvai pilki.
- Lapai — ploni, plėveliniai, elipsiški arba atvirkščiai kiaušiniški, iki 4 cm ilgio ir 2 cm pločio, su suapvalėjusia arba kartais siaurėjančia viršūne. Lapalakščio kraštas aštriai dantytas, pjūklo formos. Danteliai pereina į minkštas adatėles. Lapų viršus — melsvai žalsvas, o apačia — šviesesnė.
- Dygliai — pavieniai, trišakiai, 1-3 cm ilgio.
- Žiedynas — kekės formos, susideda iš 8-25 nusvirusių geltonų žiedelių, išsidėsčiusių trumpų ūglių viršūnėse.
- Žiedai — smulkūs, dvilyčiai.
- Žiedkočiai — 5-12 cm ilgio.
- Vaisius — pailga arba elipsiška, skaisčiai raudona, kartais gelsvai raudona, su dviem sėklomis, iki 12 mm ilgio rūgšti uoga.
- Sėklos — pailgos, truputį suplotos, viršutinėje dalyje siaurėjančios.
- Žydi gegužės-birželio mėnesiais, vaisiai prinoksta rugpjūčio—spalio mėnesiais. Rudenį lapai būna geltoni arba raudoni, o uogos ilgai kybo ant šakelių.
Raugerškis buvo žinomas labai seniai. Jį, kaip vaistinį augalą, žmonės vartojo Babilonijoje ir Indijoje. VII a. pr.m.e. raugerškį pradėta vartoti ir Egipte. Asirijos karaliaus Ašurbanipalo bibliotekos molinėse dantiraščio lentelėse, rašytose 650 m. pr.m.e., rastas įrašas apie raugerškio uogas kaip apie „kraują valantį” vaistą. Europoje pradėtas auginti XIV amžiuje. Dabar savaime auga Rytų Europoje, Kaukaze, Kryme. Jis veisiamas kaip dekoratyvinis augalas soduose, skveruose ir parkuose.
Kuo naudingas raugerškis?
Gydymui renkami lapai, šaknys, uogos, šaknų ir antžeminės augalo dalies žievė. Lapai skinami pavasarį, kai jie visiškai susiformavę. Šaknys kasamos rudenį, nes tuomet būna daugiausia susikaupę alkaloidų. Žievė lupama pavasarį, kai būna atšokusi nuo medienos. Uogos renkamos prisirpusios.
- Raugerškio vaisiuose yra iki 7,7% cukraus, 3,5—6% organinių rūgščių (obuolių, vyno, citrinos), 0,4-0,6% pektino, 0,6-0,8% rauginių ir dažinių medžiagų, 25-172 mg% vitamino C, 250-500 mg% vitamino P, vitamino K, flavonoidų (leikoantocianų, antocianų, katechinų, flavonolių), fenolio rūgščių, karotinoidų (ksantofilo, liuteino, zeaksantino, chrizantemaksantino, flavoksantino, auroksantino, kapsantino ir kt), 0,96% pelenų, iki 0,57% pektinų ir mineralinių medžiagų.
- Neprinokusiose uogose yra alkaloido berberino. Šaknyse ir šaknų žievėje yra alkaloidų (berberino, palmitino, kalumbamino, jatrorizino, oksiakcintino, berbamino, berberubino).
- Antžeminių augalo dalių žievėje yra 0,46-0,53% alkaloidų, 1,48% raugų, pektinų, sakų, riebalų, fitosterolio, mineralinių medžiagų.
- Lapuose yra 0,08-0,18% alkaloidų, 2,1-2,9% rauginių medžiagų, 5,2% dervų, 0,6 mg% vitamino K, liuteino, askorbino rūgšties, vitamino E, karotino, organinių rūgščių ir eterinio aliejaus.
Augalo gydomosios savybės daugiausia priklauso nuo jame esančio berberino, kuris mažina arterinį kraujospūdį, veikia raminančiai, lėtina širdies susitraukimus, taip pat sutraukia gimdos raumenis ir kraujagysles, stabdo kraujavimą iš gimdos. Be to, raugerškio preparatai slopina tulžies pūslės tonusą, retina ir stiprina jos susitraukimus, gerina tulžies nutekėjimą, mažina skausmą ir uždegimą.
Paprastasis raugerškis medicinoje
Iš raugerškio šaknų gaminamos tabletės Berberini bisulias, kurios skatina tulžies išsiskyrimą sergant kepenų ir tulžies pūslės uždegimais. Sergant lėtiniu hepatitu, hepatocholecistitu, cholecistitu ir tulžies akmenlige, reikėtų gerti po 1-2 tabletes (5-10 mg) tris kartus per dieną prieš valgį. Gydymo kursas — dvi-keturios savaitės. Raugerškio preparatais kartu su kitais vaistais gydomas gimdos gleivinės uždegimas po gimdymo. Raugerškio lapų tinktūra (Tinctura folli Berberis vulgaris), nuoviru ir užpilu stabdomas kraujavimas iš gimdos. Raugerškio lapų preparatai taip pat vartojami sergant tulžies ir inkstų akmenlige, podagra, reumatu, virškinimo trakto sutrikimais. Ypač dažnai žmonės geria lapų užpilą (vieną valgomąjį šaukštą lapų reikia užpilti stikline verdančio vandens ir palaikyti vieną valandą, gerti po valgomąjį šaukštą 4-5 kartus per dieną). Jis varo tulžį, ypač sergant hepatitu, cholecistitu, tulžies pūslės akmenlige, tulžies takų diskinezija.
Šaknų ir žievės užpilai mažina karštį, veikia raminančiai ir gydo uždegimus. Raugerškio vaisiuose yra flavonoidų ir fenolio rūgšties. Juos vartojant, stiprėja kapiliarai, nesusergama ateroskleroze.
Paprastasis raugerškis liaudies medicinoje
Liaudies medicinoje paprastasis raugerškis yra labai populiarus. Žievė, šaknys, uogos vartojami nuo virškinimo trakto ligų, ypač tinka žmonėms, kuriems pučia vidurius, skauda pilvą, prastas apetitas. Nuo šių negalavimų galima gerti užpilą, pagamintą iš augalo antžeminės dalies arba šaknų žievių (pusė arbatinio šaukštelio žaliavos stiklinei vandens, geriama po 1-2 šaukštus 2-3 kartus tarp valgių). Galima pasigaminti užpilą iš vaisių (du arbatiniai šaukšteliai sutrintų uogų ir stiklinė virinto vandens, geriama po 1-2 valgomuosius šaukštus keletą kartų per dieną). Raugerškio vaisiuose yra daug vitamino C, todėl iš jų gaminamas pasaldintas užpilas (vienas šaukštas sutrintų uogų ir stiklinė virinto vandens), kurį reikėtų gerti po ketvirtadalį arba pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną. Lapų ir vaisių užpilai geriami sergant širdies ligomis.
Sergant reumatu, uogų arba žievės užpilu malšinamas skausmas, o sergant maliarija, varomas prakaitas. Uogų sultys šiek tiek laisvina vidurius. Žievės ir vaisių užpilai vartojami sergant cukriniu diabetu. Esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, patartina gerti šaknų užpilą. Antžeminės augalo dalies žievės užpilu, sergant angina, skalaujama gerklė. Nuo kosulio taip pat reikėtų gerti užpilą. Sergant akių ligomis, dedami užpilo kompresai.
Iš raugerškio uogų spaudžiamos sultys, gaminami sirupai, drebučiai, želė, gėrimai ir uogienės.