Lapai su trumpais lapkočiais, smulkūs, kiaušiniškai lancetiški, su susiaurėjusiu pamatu, pliki. Žiedai — žali, dvilyčiai, smulkūs, susitelkę lapų pažastyse. Žydi nuo birželio iki spalio mėnesio ir brandina tamsiai rudas sėklas. Plikasis skleistenis gerai auga smėlėtose dirvose, pakelėse, sausose pievose. Lietuvoje paplitęs augalas.
Vaistinei žaliavai pjaunama antžeminė augalo dalis per visą vegetacijos periodą. Žolė paskleidžiama plonu sluoksniu natūralioje, gerai vėdinamoje pastogėje arba dirbtinėje džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje. Išdžiūvusi žolė yra malonaus kvapo, aštraus skonio.
Plikojo skleistenio vaistinėje žaliavoje yra flavonoidų:
- Kvercetino, rutino, triglikozido kvercetino, kvercetino galaktozido, kvercetino arabinozido, izoramnetino ramnoglikozido;
- Saponinų (3% ), eterinio aliejaus (0,6% ), alkaloido paronichino, raugų, organinių rūgščių, mineralinių druskų, karotino, kumarino (herniarino ir kt,), triterpeninio saponino ir kt.
TAIP PAT SKAITYKITE:

Plikasis skleistenis dažniausiai vartojamas liaudies medicinoje
Iš jo paruoštas užpilas ir nuoviras geriami nuo lėtinio šlapimo pūslės uždegimo, prostatito, nefrito, šlapimo nelaikymo naktį, tulžies pūslės ir inkstų akmenligės. Skleistenis mažina kraujagyslių uždegimą ir jų pralaidumą, aterosklerozę, malšina artrito ir podagros skausmus. Liaudies medicinoje skleistenio užpilas dažnai vartojamas esant trūkiui, kai po sunkių darbų skauda raumenis ir kt.
Plikajo skleistenio užpilas
Užpilas gaminamas šitaip: vienai daliai vaistinės žaliavos imama 10 dalių verdančio vandens, pakaitinama ant vandens vonelės 10 minučių, aušinama, perkošiama ir geriama po valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną. Šis užpilas laikomas ne ilgiau kaip dvi paras vėsioje arba šaltoje vietoje.