Augalas gausiai žydi visą vasarą, žiedai susitelkę šakelių viršūnėse. Žydėti pradeda birželio mėnesį aukso spalvos žiedais. Lietuvoje auga sausuose miškuose, pievose, šlaituose, krūmuose, pagrioviuose, pakelėse ir kitur.
Vaistinei žaliavai skinama žydinčios jonažolės viršutinė dalis. Nupjauta jonažolė džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje arba palėpėse, šildomose džiovyklose 35 °C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava yra karstelėjusio ir sutraukiančio skonio. Tinka vartoti dvejus metus.
Kuo naudinga jonažolė?
Vaistingojoje augalo žaliavoje yra iki 0,4% dažomųjų medžiagų, ne daugiau kaip 1% flavonoidų (hiperozido, kvercitino, rutinoj, karotino (iki 55 mg% ), vitaminų — C (140 mg% ), PP, cholino, antocianų, saponinų, dervų, 1% eterinio aliejaus, raugų (iki 13%), organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, fitoncidų ir kt.
Šios aprašytos jonažolės veikliosios medžiagos ir gydo įvairias ligas. Jos naikina mikrobus, slopina uždegimus, stabdo kraujavimą, stimuliuoja organizmą.
Dar Avicena jonažole gydė žaizdas, ja malšino skausmus, skatino šlapimo išsiskyrimą, taip pat gydė piktybinius navikus.
Jonažolė medicinoje
Iš jonažolės pagamintais galeniniais preparatais dabar gydomos virškinimo trakto (opaligės, skrandžio, plonosios ir storosios žarnų gleivinės uždegimai, viduriavimas), plaučių, širdies, kepenų, tulžies, šlapimo pūslės, inkstų ligos. Jų duodama nuo šlapimo nelaikymo, hemorojaus, reumato, taip pat jais gydomi nudegimai. Be to, jonažolės arbata skalaujama gerklė, ypač sergant gingivitu ir stomatitu.
Jonažolė liaudies medicinoje
- Gastritui gydyti ruošiamas jonažolių užpilas: du valgomuosius šaukštus susmulkintos žolės reikia , užpilti stikline verdančio vandens ir laikyti dvi valandas. Užpilą rekomenduojama gerti po trečdalį stiklinės tris kartus per dieną prieš valgį. Šiuo užpilu gastritą reikia gydyti 1—2 mėnesius.
- Iš jonažolių galima pasigaminti aliejaus: 10 g žiedų reikia užpilti 20 g saulėgrąžų arba kitokio aliejaus ir laikyti tris savaites. Juo gydomos žaizdos, opos, nudegimai.
Jonažolės užpilas tonizuoja organizmą, kelia kraujospūdį. Esant depresijai, juo galima kartais pakeisti sintetinius antidepresantus.
Jonažolių arbata
Jonažolės dedama į įvairias gydomąsias arbatas. Jos tinka su žemuogėmis, mėtomis, beržų pumpurais, ramunėlėmis ir kitomis vaistažolėmis sergant skrandžio uždegimu, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, kepenų ligomis, cholecistitu.
Užpilui (po lygiai jonažolių, ramunėlių, mėtų, liepos žiedų) valgomąjį šaukštą mišinio reikia užpilti stikline verdančio vandens. Kai prisitrauks, reikia perkošti, įpilti du šaukštus degtinės. Užpilu galima valyti veidą, ypač vakare. Be to, jonažolių aliejumi galima tepti sudirgintas arba nudegusias odos vietas. Užpilas riebiai veido odai ruošiamas iš jonažolės, kraujažolės, šalavijo, šalpusnio lapų ir dirvinio asiūklio mišinio. Du valgomuosius šaukštus mišinio reikia užpilti dviem stiklinėmis verdančio vandens ii virinti verdančio vandens vonelėje 10 minučių, aušinti 45 minutes, paskui nukošti. Užpilu reikia suvilgyti lininę skarelę ir dėti ant veido. Laikyti 15 minučių. Paskui veidą nuplauti šiltu vandeniu. Tokias veido kaukes reikia kartoti penkiolika kartų.
Jonažolių nuoviras
Manoma, kad jonažolių nuoviras stiprina plaukus, jie mažiau riebaluojasi. Jonažolių nuovire (du valgomuosius šaukštus žolės reikia užpilti litru verdančio vandens) galima mirkyti sutrūkusias ir nutrintas kojas, paskui jas reikia nušluostyti ir patepti maitinamuoju kremu „Sport“ ar kokiu nors kitokiu.