Begliuteniai žagarėliai be pieno su vaniliniu jogurtu

Porcijos: 6

Paruošimo laikas: 30 min.

Kepimo laikas: 20 min.

Begliuteniai žagarėliai be pieno yra vienas tų tradicinių saldumynų, kuriuos taip smagu pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams, kad skonis liktų pažįstamas, o sudėtis tiktų ir tiems, kurie vengia glitimo ar pieno produktų. Šiame variante tešlą minkština augalinis vanilinis jogurtas, o nedidelis kiekis alkoholio padeda išgauti trapesnę, sausesnę ir traškesnę tekstūrą po kepimo aliejuje. Rezultatas gaunasi lengvi, trapūs, švelniai saldūs žagarėliai, kuriuos norisi apibarstyti cukraus pudra ir tiekti dar vos šiltus.

Šį receptą esu kepusi ne kartą, ypač kai norisi greito, šventiško deserto prie arbatos arba kai į svečius atvyksta žmonės, valgantys be glitimo. Pirmą kartą receptą susirašiau pagal šeimos žagarėlių tradiciją, o vėliau atidžiai išbandžiau kelias begliutenio miltų mišinių versijas, kol radau tą, su kuriuo tešla geriausiai kočiojasi ir nesubyra. Dabar tai vienas patikimiausių mano „išgelbėjančių“ saldumynų, kai reikia gerai pavykstančio rezultato.

Kad žagarėliai pavyktų stabiliai, svarbiausia suprasti begliutenės tešlos specifiką: ji greičiau sausėja, yra trapesnė, o miltams išbrinkus tešla pastebimai sutvirtėja. Todėl tešlą verta trumpai pailsinti, bet formuoti ir kepti reikėtų be ilgo delsimo. Kepant profesionaliai svarbi aliejaus temperatūra, nes per vėsus aliejus prigers riebalų, o per karštas greitai apskrudins išorę, palikdamas vidų neiškepusį.

Galimos ingredientų alternatyvos

• Augalinį vanilinį jogurtą galima keisti natūraliu augaliniu jogurtu ir įmaišyti vanilės ekstrakto.

• Cukrų galima keisti smulkiu rudu cukrumi, tačiau žagarėlių spalva bus tamsesnė.

• Kepimo sodą galima keisti kepimo milteliais, tuomet rūgšties sodai nugesinti nebereikės.

• Viskį galima keisti romu, konjaku, degtine arba gazuotu vandeniu, jei alkoholio nenaudojate.

• Begliutenį šviesių kepinių miltų mišinį galima keisti universaliu begliuteniu mišiniu su ksantano guma.

• Cukraus pudrą galima keisti cinamono ir cukraus mišiniu, jei norisi ryškesnio aromato.

• Kiaušinius galima keisti linų sėmenų „kiaušiniais“, tačiau tešla taps trapesnė ir reikės kočioti dar atsargiau.

Patiekalo gaminimo patarimai

• Tešlą minkykite tik tiek, kad neliktų sausų miltų, nes per ilgas maišymas begliuteniams mišiniams kenkia tekstūrai.

• Leiskite tešlai pastovėti apie 10–15 minučių, kad miltai sugertų drėgmę ir tešla taptų valdoma.

• Kočiokite ant lengvai miltuoto paviršiaus, bet nepersistenkite su miltais, kad žagarėliai nekietėtų.

• Aliejų įkaitinkite iki maždaug 170–175 °C, kad žagarėliai greitai apskrustų ir neprisigertų riebalų.

• Kepkite nedidelėmis porcijomis, kad aliejaus temperatūra staigiai nenukristų.

• Iškeptus žagarėlius dėkite ant popierinio rankšluosčio, kad nubėgtų riebalų perteklius.

• Cukraus pudra geriausiai limpa prie dar vos šiltų žagarėlių, todėl pabarstykite prieš pat patiekdama.

Virtuvės šefo patarimas. Jei norite ypač traškių žagarėlių, dalį miltų kiekio įmaišykite tik po tešlos poilsio, įvertinusi jos drėgnumą ir elastingumą, nes skirtingi begliuteniai mišiniai sugeria nevienodai. Taip tiksliai „pagavus“ konsistenciją, žagarėliai gražiau išsipučia ir mažiau skyla formuojant.

Recepto ingredientai

• Augalinis vanilinis jogurtas: 100 g
• Kiaušiniai: 2 vnt.
• Cukrus: 100 g
• Druska: 1 žiupsnis
• Kepimo soda: 1 a.š.
• Citrinos sultys: 1 v.š.
• Viskis arba kitas alkoholis: 2 v.š.
• Begliutenis šviesių kepinių miltų mišinys: 300–400 g
• Augalinis aliejus kepimui: 700 ml
• Cukraus pudra patiekimui: 2–3 v.š.

Recepto instrukcijos

Tešlos pagrindas: Kiaušinius išsuksite su cukrumi iki šviesesnės, purios masės, tada subersite druską ir įmaišysite augalinį vanilinį jogurtą, kad masė taptų vientisa.
Sodos nugesinimas: Į šaukštą įbersite kepimo sodą, užpilsite citrinos sultimis ir tuoj pat supilsite į tešlą, kad reakcija įvyktų ten, kur reikia, o tešla įgautų lengvumo.
Traškumo akcentas: Į tešlą supilsite viskį arba kitą pasirinktą priedą ir trumpai permaišysite, kad aromatas pasiskirstytų, bet masė nebūtų permaišyta.
Miltų įmaišymas: Miltų mišinį bersite dalimis, kaskart kruopščiai įmaišydama mentele arba ranka, kol tešla bus minkšta, šiek tiek lipni, bet jau laikys formą.
Poilsis: Tešlą paliksite 10–15 minučių, kad begliuteniai miltai išbrinktų ir tešla sutvirtėtų, nes poilsis čia daro didžiausią skirtumą.
Kočiojimas: Darbo paviršių lengvai pabarstysite miltais, tešlą iškočiosite iki maždaug 3–4 mm storio ir stengsitės judėti švelniai, nes ši tešla yra trapesnė už įprastą.
Formavimas: Tešlą supjaustysite rombais arba pailgomis juostelėmis, kiekvieno gabalėlio viduryje padarysite įpjovą ir vieną galą per ją perversite, kad susidarytų klasikinė žagarėlio forma.
Kepimas aliejuje: Aliejų įkaitinsite gilesniame puode iki maždaug 170–175 °C ir žagarėlius kepsite porcijomis po 1–2 minutes iš kiekvienos pusės, kol taps auksiniai, o paviršius gražiai apskrus.
Nusausinimas ir pateikimas: Iškeptus žagarėlius išgriebsite kiaurasamčiu, trumpai nusausinsite ant popierinio rankšluosčio ir dar šiltus apibarstysite cukraus pudra, kad ji lengvai priliptų.