Miško vaistiniai augalai
Mūsų šalies flora yra labai turtinga, o beveik visi jos atstovai turi gydomųjų savybių. Štai kodėl mišką pelnytai galima vadinti žaliąja miško vaistine. Miško vaistažolės turi senas tradicijas. Nuo medicinos pradžios iki šių dienų žmonės taiko pačius įvairiausius gydymo metodus ir priemones. Tobulėjant medicinos žinioms, medicinos praktikoje atsiranda vis daugiau naujų priemonių, tačiau iki šių dienų vaistų arsenale išliko tik senovėje atsiradusi fitoterapija (gydymas augalu).
Miškinė sidabražolė — Potentilla erecta Hampe.
Tai daugiametis, iki 40 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis — beveik horizontalus, storas, rausvai rudas, apaugęs plonomis šaknelėmis.
Paprastasis ąžuolas — Quercus robur
Medis, užaugantis iki 40 metrų aukščio ir 1,5-2 metrų skersmens. Miške augančio stiebas tiesus, aukštas, o atviroje vietoje – žemas, šakos storos. Jaunų medžių žievė lygi, vėliau giliai sueižėja.
Paprastoji avietė — Rubus idaeus
Vasaržalis 1,5-2m aukščio gausiai šakotu ir toli besidriekiančiu šakniastiebiu krūmas. Stiebai dvimečiai, statūs, kiek palinkusiomis viršūnėmis, apvalūs, dygliuoti, pirmamečiai žali, antramečiai rusvi, su pilkomis apnašomis.
Kalninė arnika — Arnica montana
Daugiametis 30-70cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis apvalus, 10-15cm ilgio, 8-10mm storio, jaunas šviesiai, senas- tamsiai rudas, vidus baltas.
Paprastasis apynys — Humulus lupulus L.
Paprastasis apynys – daugiametis dvinamis vijoklinis iki 6 metrų aukščio žolinis augalas.
Paprastasis amalas — Viscum album
Paprastasis amalas — daugiametis visžalis 30-70cm aukščio rutulio formos nuodingas pusiau parazitinis krūmas.