Vaistažolės
Skėtinė širdažolė — Centaurium minus Moench.
Skėtinė širdažolė yra vienametis arba dvimetis, iki 30 cm aukščio žolinis augalas. Jo šaknis — liemeninė, šakota, o stiebas — status, keturbriaunis. Lapai — lancetiški arba kiaušiniški, priešiniai, gysloti. Žydi liepos—rugpjūčio mėnesiais rausvais žiedais. Auga dirvonuose, pamiškėse, ganyklose, molingose dirvose. Šeima: GENCIJONINIAI — GENTIANACEAE Vaistinei žaliavai renkama žydinti antžeminė augalo dalis ir džiovinama pavėsyje, gerai … Skaityti toliau
Dirvinis asiūklis — Equisetum arvense L.
Gerai žinomas žolinis sporinis augalas. Stiprus jo šakniastiebis anksti pavasarį išaugina stiebą su sporinėmis varpomis.
Blakinė kalendra – Coriandrum sativum L.
Vienametis, žolinis vaistinis, prieskoninis augalas, kilęs iš Viduržemio jūros rytinių pakrančių.
Dygliuotasis šaltalankis — Hippophaė rhamnoides L.
Daugiametis, vasaržalis, dvinamis, dygliuotas, dekoratyvinis iki 5 m aukščio medelis arba krūmas.
Paprastasis krapas — Anethum graveolens L.
Lietuvoje paprastasis krapas auginamas ūkiuose, daržuose, kolektyviniuose soduose.
Bulvė — Solanum tuberosum L.
Bulvėmis gydomi uždegimai, žaizdos. Jos skatina šlapimo išsiskyrimą, veikia antispazmiškai gydant širdies ir kraujagyslių ligas.
Pipirmėtė — Mentha piperita L.
Pipirmėtė yra hibridas, išvestas XVII a. Anglijoje. Tai daugiametis, kvapus žolinis augalas. Stiebas — stačias, keturbriaunis, šakotas, plikas arba apaugęs retais plaukeliais.
Paprastoji žemuogė — Fragaria vesca L.
Paprastoji žemuogė yra daugiametis, 5-20 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis — trumpas, rusvas, šliaužia horizontaliai arba įžambiai. Stiebas — stačias, rečiau kylantis, šiek tiek ilgesnis už lapus.
Balinis ajeras — Acorus calamus L.
Ajeras yra daugiametis, žolinis, maloniai kvepiantis augalas. Jo šakniastiebiai — rausvai žalsvi, beveik vienodo storio per visą ilgį. Stambesni jie būna prie pat vandens augančių ajerų.